Periodonto ligos – tai infekciniai uždegiminiai susirgimai dantį supančiuose periodonto audiniuose. Beveik pusei visų žmonių, sulaukusių 18 metų, jau galima pastebėti periodonto ligų požymius, o virš 35 metu- net 75% serga periodonto ligomis. Dažniausiai šios ligos prasideda be skausmo, ir tik gydytojas odontologas, odontologas- periodontologas ar burnos higienistas gali jas pastebėti apžiūros metu. Šias ligas nagrinėjanti sritis vadinama periodontologija.
Dantį supantys audiniai (periodontas):
dantenos
šaknies cementas
periodonto raištis
alveolinis kaulas
Sveikos dantenos yra rožinės spalvos, tvirtos, neskausmingos, tampriai apgaubia danties kaklelį bei yra tvirtai prisitvirtinusios prie po jomis esančio kaulo, o tarpdančiuose papilos nusitęsia iki kontaktinio taško tarp dantų.
Periodonto ligų atsiradimą ir vystymąsi daugeliu atvejų lemia keletas veiksnių. Vis tik pirminis ir svarbiausias šių ligų atsiradimą sąlygojantis veiksnys yra bakterijos, esančios dantų apnašose. Bakterinės apnašos pradeda formuotis vos tik nuvalius danties paviršių. Bakterinei infekcijai sąveikaujant su papildomais rizikos veiksniais susidaro palankios sąlygos išsivystyti periodontitui. Papildomi veiksniai gali būti stresas, paveldimumas (imuniteto sutrikimai, genetiniai sindromai), sisteminės ligos (pvz.cukrinis diabetas), įpročiai (bloga burnos higiena, rūkymas, nepakankama mityba, alkoholio vartojimas, kai kurių medikamentų vartojimas), nekokybiški protezai. Dažniausiai pasitaikantis predisponuojantis veiksnys – minkštos bei mineralizuotos apnašos (t.y bloga burnos ertmės higiena).
Gingivitas – tai dantenų uždegimas,kurio pagrindinis požymis yra dantenų kraujavimas. Gingivitui taip pat būdingas dantenų paraudimas, paburkimas, jautrumas, blogas burnos kvapas. Esant tinkamui gydymui, gingivitas visuomet yra grįžtamas procesas. Negydomas gingvitas progresuoja į periodontitą – apydančio uždegimą.
Periodontitas yra liga, sukelianti dantį supančių strūktūrų destrukciją. Dažniausiai atsiranda 30-40 metų amžiaus grupėje iš anksčiau buvusio gingivito. Periodontito atveju uždegimas apima ir dantį supantį kaulą, vyksta jo tirpimas, formuojasi periodontalinės kišenės. Ligai būdingi simptomai: dantenų uždegimas, kraujavimas, eksudacija, pūliavimas iš susiformavusių periodonto kišenių, padidėjęs dantų paslankumas, migracija (padėties kitimas), vėlesnėse ligos stadijose ir dantų netekimas.
Periodontitas – dantys atrodo tarsi „išilgėję“, padidėję tarpai tarp dantų.
Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja aterosklerozės, insulto, infarkto rizika. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius. Žmogui, sergančiam periodontitu, negali būti atliekamos chirurginės procedūros.
Siekiant užkirsti kelią periodontito ligų atsiradimui ir progresavimui, pažeistos dantenos turi būti gydomos kuo anksčiau. Gingivito atveju būtina profesionali burnos higiena, kurios metu yra pašalinami ligą sukėlę veiksniai – apnašos bei akmenys. Be to, efektyvi asmens burnos higiena ir jos mokymas užtikrina gydymo sėkmę. Pacientms be periodontologinių problemų profesionali burnos higiena rekomenduojama 2 kartus metuose. Pacientms turintiems periodontologinių problemų – pirmus metus po periodontologinio gydymo, kas 3 mėnesius.
Periodontito atveju konservatyvaus gydymo neužtenka. Šiuolaikinės periodontologijos tikslai gydant periodontitą yra ligos progresavimo sustabdymas bei prarastų audinių regeneracija (atstatymas).
Periodontito gydymo metodai:
Konservatyvus – kiuretažas (podanteninis akmenų valymas).
Chirurginiai:
Atviras kiuretažas (lokalaus lengvo bei vidutinio periodontito atvejais)
Lopo operacija
Lopo operacija kartu su gingivektomija
Periodontito atveju chirurginis gydymas atliekamas vietinėje nejautroje vieno vizito metu operuojant vieną žandikaulio ketvirtį. Gydymo esmė - atkurti natūralų danties, dantenų ir kaulo santykį: pašalinti akmenis, esančius kišenių gilumoje, uždegiminius audinius ( granuliacijas), nulyginti danties šaknį, pašalinti kaulinius defektus. Po šių procedūrų žmogus paprastai gali jau tą pačią dieną grįžti į darbą ir didesnio diskomforto nejaučia. Išimtis – sportuojantys ir sunkų fizinį darbą dirbantys asmenys, jie keletą dienų turi vengti fizinio krūvio.
Periodonto audinių regeneracija – tai netektų atraminio danties aparato audinių – cemento, avleolinio kaulo, periodonto raiščio – rekonstrukcija. Periodonto audinių regeneracijai gali būti naudojamos įvairios technikos bei medžiagos, kaip pavyzdžiui: autogeninis (savas) kaulas, dirbtinio kaulo pakaitalai, emdogainas (emalio baltymų matrica), kolageninės membranos. Visos minėtos medžiagos vadinamos regeneruojančiomis, nes atlikus histologinius tyrimus įrodyta, jog jos užtikrina naujo kaulo, cemento bei periodonto raiščio susidarymą ant prieš tai periodonto ligos pažeisto šaknies paviršiaus. Chirurginio periodontito gydymo metu gydytojas įvertina defekto tinkamumą regeneracijai.
Periodonto ligų gydymo sėkmę lemia ankstyva diagnostika, nuolatinis gydytojo ir paciento bendradarbiavias bei pastovi pooperacinė apnašų kontrolė. Chirurginis periodonto ligų gydymas atliekamas tik esant idealiai asmeninei burnos ertmės higienai.
Prieš chirurginį gydymą atlikus profesionalią burnos ertmės higieną, pacientas skiriamas pakartotiniai apžiūrai po 2 savaičių. Šio vizito metu gydytojas – periodontologas įvertina paciento asmeninę burnos ertmės higieną. Jeigu ji nepakankama, vėl aiškinama burnos higienos svarba, skiriamas vizitas po 1– 2 savaičių.
Periodontitas, kaip ir bet kuri kita lėtinė uždegiminė liga, kenkia ne tik dantims, bet ir visam žmogaus organizmui. Tyrimais įrodyta, kad padidėja aterosklerozės, insulto, infarkto rizika. Nėščiosios, sergančios periodontitu, dažniau pagimdo prieš laiką ir mažesnio svorio kūdikius. Žmogui, sergančiam periodontitu, negali būti atliekamos chirurginės procedūros.
Siekiant užkirsti kelią periodontito ligų atsiradimui ir progresavimui, pažeistos dantenos turi būti gydomos kuo anksčiau. Gingivito atveju būtina profesionali burnos higiena, kurios metu yra pašalinami ligą sukėlę veiksniai – apnašos bei akmenys. Be to, efektyvi asmens burnos higiena ir jos mokymas užtikrina gydymo sėkmę. Pacientms be periodontologinių problemų profesionali burnos higiena rekomenduojama 2 kartus metuose. Pacientms turintiems periodontologinių problemų – pirmus metus po periodontologinio gydymo, kas 3 mėnesius.
Periodontito atveju konservatyvaus gydymo neužtenka. Šiuolaikinės periodontologijos tikslai gydant periodontitą yra ligos progresavimo sustabdymas bei prarastų audinių regeneracija (atstatymas).