Burna – viena iš gausiausių bakterijų sankaupų vieta žmogaus organizme. Joje yra apie 400-500 bakterijų rūšių, kurios daugiausia randasi dantų apnašose. Bakterinės apnašos – svarbiausias veiksnys lemiantis karieso ir dantenų ligų atsiradimą bei pagrindinė blogo burnos kvapo priežastis.
Per dieną dantų paviršius pasidengia minkštosiomis apnašomis, kurios yra balkšvai baltos spalvos. Apnaše esančios bakterijos, vartodamos maistui seilių komponentus ir žmogaus valgomą maistą, sparčiai dauginasi, daugėja jų apykaitos produktų, todėl mažėja apnašų pH. Dėl bakterijų išskiriamų rūgščių apnašų pH mažėja nuo 7 iki 4,0 – 4,5. Tai svarbu, nes emalio irimas prasideda, kai pH yra apie 5,3 – 5,5.
Kuo ilgiau nepašalinamos apnašos, tuo jų sluoksnis storėja ir vis stipriau tvirtinasi prie dantų paviršiaus. Minkštasis apnašas lengvai nuvalomas naudojant asmenines burnos ertmės burnos higienos priemones – dantų šepetėlį, pastą, tarpdančių siūlą ir skalavimo skysčius. Nenuvalius minkštojo apnašo, po 1 – 3 dienų prasideda jo mineralizacija ir per 10 – 20 dienų minkštasis apnašas virsta akmenimis.
Greičiausiai akmenys susiformuoja tose vietose, šalia kurių atsiveria seilių liaukų latakai : ant apatinių priekinių dantų liežuvinių paviršių, ant viršutinių krūminių dantų; taip pat ant dantų, neturinčių antagonistų, esančių ne dantų lanke.
Nevalant apnašo prasideda apsauginė dantenų reakcija – uždegimas, kurio pagrindiniai požymiai yra dantenų patinimas, paraudimas ir kraujavimas. Negydomas dantenų uždegimas gali vystytis į periodontitą, kuriam esant vyksta kaulo ir dantį palaikančių raiščių irimas.
Profesionali burnos higiena – tai pagrindinis karieso ir dantenų ligų profilaktikos metodas:
Procedūros metu ultragarsiniu skaleriu bei specialiais rankiniais instrumentais pašalinamos minkštosios dantų apnašos bei dantų akmenys esantys virš dantenų ir po jomis.
Vėliau dantys nupučiami sodasrove („Air-Flow” sistema) – stipria oro, vandens ir sodos miltelių srove, kuri labai efektyviai pašalina ant dantų susikaupusias apnašas dėl rūkymo, juodos arbatos, kavos ar kitų dažančių maisto produktų vartojimo, dėl to po higienos dantys tampa baltesni. Šis apnašų valymo būdas labai tinka pacientams, nešiojantiems nenuimamus ortodontinius aparatus.
Atliekamas paciento mokymas, paaiškinama asmeninės burnos higienos svarba, parodomi įvairūs dantų ir tarpdančių valymo būdai.
Profesionali burnos higiena nėra skausminga procedūra. Esant dantų jautrumui, procedūros metu nuskausminama, o po jos atliekamos fluoro preparatų aplikacijos, mažinančios dantų jautrumą.
Procedūrą rekomenduojama atlikti kas 6 mėnesius (du kartus metuose), tačiau pacientms, turintiems periodontologinių problemų, ir dažniau – kas 3-4 mėnesius.
Burnos higiena – pagrindinis būdas užkirsti kelią bakterinių apnašų sukeltoms ligoms atsirasti bei palaikyti optimalią burnos sveikatos būklę, nes graži šypsena yra sveika šypsena.